Mėnesienos etiudas

Pievos ir laukai kupini paslapčių:
Mėnesienoj katės žvaigždes sapnuoja,
Tu vis tyliai kuždi: „Tave aš myliu“
Ir mano skruostus švelniai nubučiuoji.

Karaliene Naktie, pas tave einu.
Gyvybes savas aš tau dovanoju.
Tave tik pamatęs kaskart vis mirštu,
O mano siela dar paskui sekioja.

Ir nieks nežino kiek teks dar kankintis!
Numirti. Keltis. Naujai vėl gyventi...
Aimanos sunkios ir rėkiančios mintys
Nelidžia gyvybės siūlo nutraukti!

Būk prakeikta, tu mana mylimoji!
Vėl aš kaip vergas krentu tau po kojom.