Kiti

atsitverti veidrodžiu mokė angelų įstaigoje
tada kai labai negražu – taip sakė –
pabaisos išsigąs ir nelabieji
pamatę save –
tuomet aš karališkai stovėsiu kitapus sienos
ir nereikės
žegnotis arba rodyti liežuvio –
atsiginsiu pati pasakiau
neištikimo dvynio bepirščio
laumės skruzdėlėta galva
amžiams suluošinto nykštuko
– jam varnos išlesė akis –
prasmirdusio pakelės perkūno
ir naivuolės trirankės vergės
kuri jau seniai pasidarbavo
lupdama odą mylimiausiam šuniui –
visi jie iš pomirtinių bedalių varžytinių
neperkami ir nepaklausūs
demonai juokdariai pačios galvoje
tačiau labai negražūs – –
kam stengiuosi įveisti gėrį
aplink save per tris metrus
arčiau mažai kas eina
tik prasikaltusieji – –
angelų įstaigoje dar sakė
kad šviesa išties
nuobodi