Gulėk akis užmerkęs ir nebijok, prašau -
leisk man į tavo kvapą, į karštį įsijaust.
Dangus po kojom gulas ir žemė virš galvos,
kai atsimerkia akys pavasarių spalvos.
Ant kūno tarsi moly išlieka atspaudai,
garuoja drėgnos lūpos ir veriasi vokai,
blakstienos tarsi stygos - tiktai atsargiai grok,
kol muzika pakyla ir semia lyg vanduo.
Bet potvyniai nuslūgs ir atspaudai išnyks,
dangus sugrįš ir žemė. Gulėk. Užmerk akis.