*

rudens lietus
samdomas žudikas

vis beldžia į palangę
kviečia į lauką

kad galėtų sąžiningai
atidirbti

jau paimtus ir išleistus
pinigus

kitapus lango lovoje
sunkiai alsuoja seniokas

šalia kojų katinas
per miegus markstosi

vėjas atplėšia langą
lašų dulksna į kambarį

kvėpavimas retėja retėja nutyla
tik katinas šnarpščia

pagailėjęs vienos iš savo septynių gyvybių

žaibas siunčia žinią į viršų-
darbas padarytas