Raštais byra mano pirštai jau
Ant ką tik trinto lapo
Tarp senų vagų įstringa tau
Vienatvėj nusimato
Dar kartelį nesuprasti kam
Gi vėl neplautos rankos
Prisimindamos dar sykį mam
Tave į širdį trankos
Banalumas į vertybes mums
Šiandieną neįeina
Pasilikęs nes įstrigęs dums
Likimas metęs dainą
O be jos man kaip be rankų tau
Nubyra mano pirštai
Tik aš pats kažkaip juos laužau jau
Dabar kol rūką tirštai
Į belangę... mano...