Dieve
Suteik man jėgų
Nebemylėti
Tavo skonis
Kvapas
Žvilgsnis
Rankos
Nerangiai glostančios
Virpančią dvasią
Tau atrodo
Tik kūną
Jaučiantį malonumą
Tik per jį
Mano sielos tiltas
Nuteistas meldžia
Tavo malonės
Lūpomis tardamas žodžius
Mylinčio žmogaus
Sielai skirtus
Sulaužytais pirštais
Į tavo tuščią širdį barbenu
Ir kaskart
Vienai
Bent jai
Prisibeldusi
Eilėse aprašytose
Šilumos geidžiu
Neretai pavydu apglėbusi
Savo pačios
Nubrozdintus pečius
Vis vien
Akimirkai prabilusi
Tris amžius
Nuolankiai toliau tyliu
Laukimas
Apsikabinus save pačią
Atstūmimas
Tau mylint
Savo paties abejingumą
Meilę man
Tik ne mane
Manęs tavo meilėje
Man
Nėra
Užtirpusiomis galūnėmis
Tave glaudžiu
Sustingusiomis lūpomis
Vis dar tave
Vis
Šaukiu
Vakarais meldžiuosi
Dievui
Tam
Kuriuo nežinau ar tikiu
Rytais depresijos pagundai
Eilėraščius kuriu
Tortus kepu
Kad ji
Užsukus į svečius
Išeitų žemių
Nuo batų nepalikusi
Pikų dama
Tąvakar prigludo
Šalia mūsų meilės guolio
Šypsodamasi
Pečius man apkabino
Ir tyliai
Kad tu neišgirstum
Į ausį pakuždėjo:
Skausmas palydės
Lėtai ir užtikrintai
Ten
Kur rasi dar daugiau skausmo
Bet radusi jį
Praskėlusi lukštą
Atrasi PRASMĘ
Ją apkabinusi
Suprasi esmę
--------------
Šypasisi
Priglundu prietavo pečių
Glostai
Sakai:
Ne čia
Ne šitame laike
Bet eik
Ir rasi
Mane
Eisiu
Rasiu
Jei ne
Eisiu toliau
Ir jei pasiduosiu
Žinosiu
Kad turiu eiti pirmyn