Iš penkiolikinės poetės be taisyklių

kokie jūs pasenę visi.
kaip purvini stoglangiai,
kurių nuplauti nesugeba
net nauji lietūs.

įrėmiuos guldote galvas
sukvadratiškėjusias ir kampuotas.
statika gal ir gerai,
bet jūs jau per daug subrendote.

nužiūrėtomis akimis, taip, kad jau nė
nebematote, skaitote.
ir nukalbėtais liežuviais taip, kad jau nė
nebeištariat, sakote.

žodžiais pakarsite, žodžiais pakarsite.
sakiau gi, kaip stoglangiai.
nė nebeatsidarote
ir prasukate iš naujo.

žaidžiate. savimi. jau kokie šlykštūs
besate. o, lažinkimės, kad
po šiais atsiras pasikalbėjimų, kad tai -
ne poezija.

niekinami nieks neišnyksta.
bet galėtų. norėčiau.
tiek iš manęs, penkiolikinės
poetės be taisyklių.