Gimti namai

Sugrįžo varnėnas į savo namus,
patikrino spyną, ar turi raktus
ir dingęs už durų nerodės ilgai...
Gal kambarį tvarkė, gal prausės švariai.

Kelelis, juk ilgas namolio, sunkus:
sudrėko plunksnelės, pakirto sparnus.
Ilgėjos gimtinės, skubėjo labai
rūpėjo tušti, palikti namai.

Gal būt, koks nedorėlis užgrobė juos,
ar vėjas nuplėšė nuo medžio šakos...
Išlindęs, paskraidė aplinkui ratu
ir nutūpė ant stogo savo namų.

Mosavo sparneliais, giedojo smagiai,
aprimęs, vis žvalgės, ar girdim tikrai.
Plunksneles kedeno, toks linksmas žvitrus...
Sugrįžo varnėnas į savo namus!

Kiek daug telpa meilės širdelėj mažoj,
jeigu likt nenori šalelėj svečioj.
Sugrįžta gimtinėn, kur likę namai,
ir gieda giesmelę šalelei mielai.