Žiūrėk ir kalbėk

Žiūrėk į mane,
žiūrėk kaip į priešą
arba kaip į draugą.
Savo vyzdžių anglimi žiūrėk, -
jie patamsyje ugnimi išauga.
Net dabar, kai tavęs  nėra,
ta ugnis mane glosto.
Ji tokia tyra, kaip ašara
ant tavo skruosto.

Ir kalbėk su manimi kalbėk.
Tegu skamba man prakeiksmas tavo,
kuris meile kažkada alsavo...