Du krantai

Sekmadienis. Ir rytas ne ankstyvas, 
o Vilnius vos vos gyvas.
Prie Aušros vartų aš svečius
su žmonele išleidau vėlei,
O pats riedu ieškoti vietos
savo mašinėlei.
Žiūriu į Gedimino pilį pro statybas aš
iš ķito Neries kranto.
Kad už stovėjimą mokėt dar reik, kaimietis nesupranta.
Savuos Telšiuos ķol kas
nė vieno parkomato,
O čia sustoti draudžia ar kišenę krato.
Du broliai čia, dvi dukros čia
po Vilnių juda,
O  aš jau toks - prie obelies, prie grūdo.
Kalvotas Vilnius nuostabus?
Bet ir Telšiai kalvoti.
Čia upė skiria du krantus - 
mes ežerais bagoti.
Ta Lietuva, kaip du krantai -
čia, Vilniuj, ieško laimės,
O jau toliau, kiek užmatai,
tikrų tikriausias kaimas.