Mano rojus - pora bučinių,
Jie po tavo lūpas nardo.
Kūdroje nėra tokių varlių,
Kad neuždainuotų meilės vardo.
Sapnavau ir aš krūtis dailias,
O sapnuoti man visai negėda.
Taip lengvai man įkvepia eiles
Vynuogių kvapnumas tavo pėdų.
Jei Vėjūnę išmylėt visai,
Ji per šerdį auksu prisipildo.
Apsvaigina ežero balsai
Ir mėnulio prieblanda sušildo.
Nežinau, kaip rytą kviesti:
Šnabždesiais tyliais sr klyksmu?
Prasiskleidžia tiek gėlių už miesto,
Bet su saule kiekviena nuvysta.
Kiekvienai miela sava banga.
Ji paglosto pėdą, akį, ausį.
Jeigu nakčiai siela svetima,
Tai ne iš žvaigždės jinai tikriausiai.
O jau man atleiskite tuo labiau -
Žvaigždėse kas naktį gilią
Gal bučiavęs būčiau nuostabiau,
Bet pražudė varlės tylios...