Rašyk.lt

Rašau seniai puikias eiles, tik durų neatvėriau aš tarytum liuko,
Tad nutariau skaityti jas prie daugiabučio laiptinės močiutėms ant suoliuko.
Lyg viskas buvo tvarkoje – man įvaizdžio netrūko:
Turėjau netgi plunksną už ausies šalia peruko.
Vilkėjau treningus kietus, kaip Kauno gezo,
Nepamiršau stiklinėje protezo.
Odekolono įkaliau dar dėl drąsos ir kvapo -
Maniau eiles skaitysiu iki pat aušros iš balto lapo.
Eilėraštis vadinas „Baobabas“
Onutė sunerimo:
- Koks kebabas. Kur kebabas?
Marytė:
- Labas, sūnau, labas!
O Domicelė:
- Vėl užkliuvo babos?
Kartoju joms aš:
Ba-o-ba-bas!
O jos jau choru:
- Mes močiutės, o ne babos.

Tartum prispjovė tiesiai man į širdį
Ir vėl mane tik mato, o negirdi.
Bet rankų nenuleidžiu – esu kietas.
Rašyk. lt  aš gaunu dėmesio ir vietos!