buvom ištroškę išalkę
ir dangų pamiršę
nė sykio
kai debesys barsto šaltį
pabūk ir manęs paklausyki
------------------------
porinsiu tau apie ašaką
slibino akį pajuodusią
baigsis laimingai pasaka
bėgsim basi per gruodą
ir tu girdėjęs lopšinę
pro miegus nusišypsosi
negandą dienos nutrynęs
šlamėsi rytui lyg uosis
šalia tavęs aš drebule
šakų lajom susikibę
kalbėt išmokysim nebylį
meilėje juk teisybė
ir du sparnus įgiję
broli tu skrisi pirmas
aplėksim savo Tėvynę
kalbėsiu esu nuo dirvos
ir tu gražus man broli
vakaras stos ant tilto
žvelgsime tik į tolį
žvaigždžių ateis išpilti
mėnuo žydės vėl laikas
išgirsi švelnią melodiją
vaikystė rankos laikos
gyvensime nenuobodžiai
varnos pečius aptūpę
pasakos ką yra mačiusios
gražiais mums leis pabūti
joms broli tarsim ačiū
----------------------
buvom ištroškę išalkę
ir dangų pamiršę
ne sykį
kai debesys barstys šaltį
dainuosim abu klausysis
girelės pievos ir kloniai
o kas mums tokie jau gimę
pasaka kilimą klojusi
pėdas ne purvinas mynę