priešinis vėjas
nukirto beretę at
galiniam
vėjau vėjeli
baltasis
tu geras
glamonėjantis
švelnus
vėjau
vėjau juodasis
tu žuvęs
nešiojai monoklį
mėgai skaityti
svetimus laiškus
sklaidydamas juos
varteisi žolėj
užsirašinėjai
ratais pravažiuojančių
numerius
tikras tavo vardas albinas
su lig plaučių įgrūstomis
odos skiautėmis
latako diržu
ir trūkusia sėklidžių šaknim
nutukęs ir sotus
mirusio vėjo vėliavą
ir barzdą
padegiau
pelenų pilną kepurę
išsiunčiau
į namus