Kai gimstam,
Scenon mus įleidžia.
Ten augam, mokomės,
Ten žaidžiam, žeidžiam,
Be grimo keičiam savo veidą,
Supykstam baisiai ir atleidžiam.
Vienam dar vaiko vystyklėliai,
Kitam už baigtą rolę baltos gėlės.
- Kam Jį pasiėmei trumpiausiai rolei?
Su priekaištais į Režisierių
Sesės, broliai.
***
Ant sienos laikrodis greičiau vis tiksi.
Sustosi – toks ir pasiliksi.
Nuneš gražiai į amžinąją vietą,
Matys visi iškaltą ir išlietą...
Ir vėl gyvenimą mylėsi, tik pakeitęs rolę -
Į žolę...