Ciklo „Visuomenė - miškas“ pabaiga

Beržas

Jei surišt reikėtų šluotą,
Ta savybė beržui duota.
Pumpurai kol neišbrinko
Iš beržų ir sulą rinko.
Jis kaip sportininkas jaunas
Prakaituoja, narsiai kaunas,
Nori būti pirmutinis
Auksą glausti prie krūtinės.
Jei skubiai padėt į vietą
Tai turi tu medį kietą.
Kas nukirtę ilgai žvalgos
Tam iš jo patręšę malkos.

Uosis
Jei stalius savo gaminiu puikuosis,
Jį glostys ir sakys: - Visur čia uosis!
O toks žmogus plačiai, aukštai kerosis
Ir užriesta į viršų bus jo nosis.
Gal verslą suks, gal įmonės vadovas,
Puikus seimūnų ąžuolų žinovas.
Nelengva vinį plaktuku įkalti.
Sunku tokiam veikėjui ir įgelti.

Klevas

Klevo lapą visi žino -
Prisilipdo prie mašinų.
Išriedėjęs kur į kelią
Neaplenksi to erelio.
Šiaip tas augalas medingas,
Bitėms baisiai reikalingas.
Lapai smailūs, bet nebadūs,
Puošia vėliavą Kanados.
Kol klevai dar neišnyko,
Pinsim Jonams jo vainiką.
O vėliau vaikai kvatosis,
Prisilipdę klevo nosis.
Klevo sulą visi giria,
Bet retai jis puošia girią.
Vėl rudens nekantriai lauksiu,
Kai klevai dabinsis auksu.