Susagsčiau
visa kas buvo
ir padėjau į lentyną
per toli nuo tavęs,
per arti savo rankų,
kad žvilgsnį kliudytų
iš naujo
kad palietus
padėčiau
ir nesižegnočiau –
net jei
sužeis
juk sugis
vėl
kaip vakar
kai atsidusus
išleidžiu
plaučiuose tūnančių
paukščių
čiulbėjimą,
kaip iš kalėjimo
skrenda jie
į tave –
pasitiksi?