Monologas

Kamuoliais
Juodais kamuoliai
Ritasi rytas
Mano gomuriu
Bučiuoja lūpas
Ir dideliais lašais
Akimis ropoja

Skersvėjai
Lyg vagys įsibrovę
Duris paliko praviras
Kažkam
Kas niekada neužeis
Ir tikriausiai
Niekada nebeišeis

Angelai
Krūtinę užgulę
Įkvėpti neleidžia
Ir mantras kartoja
Pasiduok
Ir visa praeis

Liepsnos žvakes išlydo
Parklupdo ant kelių
Ir pačią žvake pagamina
Įaugusią savo žvakidėj
Laike įstrigusią
Laukiančią
Kol kas uždegs
Ir į laisvę paleis

Skausmas
Akį pamerkęs
Stipriai apkabina
Ištaria
Myliu
Ir aš jį
Įsimyliu
Nes gal..
Jis tikrai mane myli?

Plaukiu
Į gyvenimą
Varnalėšomis aplipusiu veidu
Nes Dievas juk žada
Kad kenčiantiems dangus
Tai ir tikiu
Į Dievą
Ar dangų
O gal tiesiog į patį
Tikėjimą

Noriu išlipti
Stotelę beliko išsirinkti