nužydėję gėlynai
išryškina soduose likusią obelį
pasimato kamiene
įplyšus nuo riksmo žaizda
Kas ne taip ir kodėl
prijaukinusi žvėrišką sopulį
klūpo laimė
iškėlus į dangų bepirštes rankas
ta bežadė tyla
rėžia šukėmis nebylį gomurį
abejingas klaustukas
pabrėžia nulines reikšmes
per mažai pastangų
o gal perpildęs dėmesio poreikius
gelia šaltis vertybes
už atliktas žingsnių klaidas