*14 04 06 02 20 16

Būta popietės. Jaunuolis užstrigęs egzistencijoje žvelgė pro langą. Žmonės fone kažką nepertraukiamai aiškino. Jam ar sau (?)  - nežinia.
Kaip ir šviesa žaidžianti už stiklo. 
-Kodėl tu čia? Ir kodėl nori jog tave stebėčiau?
Klausė nebyliai jaunuolis
- Girdėjau viskas esti vienis. Visi klausimai ir atsakymai, čia.
Visgi viskas tilpo į vieną - būti? Vardan ko būti? Verta? Ar tai nequestionuojama?
Veidu atsisukus į žmones, pačių grimasos sustingo, aiškiau nepasidarė, nei jiem nei jaunuoliui, nei šviesai už stiklo.

- Kas esi tu?

- Tu (?) nuaidėjo ėjo o.

Jis atverčia knygą ir taria:
- Aš čia buvau. Liudiju. Kol laikas bėgo.
Tik ko verta jo egzistencija niekas taip ir neatsakė.


Jaunuolis ir liko