Pažadėtoji žemė

„Tai tokia šalis, kur labai gera būti ir iš kurios labai smagu išvažiuoti“  (iš nugirsto pokalbio Vilniaus Kalvarijų turguje). 


I

Parodžiau mėlyną pasą
ir mane įleido į vidų

karštumoje
baltavo akmenys 
augo palmės

margaspalviuose dangaus
dokumentuose
surašyti visi vardai 

II

Jūra sūri ir švelni
draikė ilgus medūzų 
plaukus

išlipau i krantą sukruvinta koja

pagyvenus hebrajė
išmetė želišką gyvūną
į celofaninį šiukšlių
maišą

kur  yra ta mūsų vieta?


III

Mačiau gyvatę ant asfalto
du aplink ją sukančius varnus

tetroškome vandens 

kas
iš ten buvusių
buvo auka Tau
ir kuris Tavo,
Jahve


IV

Žmonės daugiausia kalbėjo
Lenino ir Dostojevskio kalba

manė, kad esu rusas -
žydas iš Suchumio
Jafos turguje
pritaikęs nuolaidą
skarelei

žmonės yra žmonės
jie tik kalbėjo 

V

Baltas Betliejaus mersedesas
-dabar suprantu, kad ten atsidūrėme ne per klaidą-
su visais mūsų vaikais
ant užpakalinės sėdynės,
vairuojamas besišypsančio arabo
kartojančio
are you ok my friend?

artėjo 
prie Kūdikėlio žvaigždės

dar niekada nebuvau taip arti
mirties

VI

Mūsų nenorėjo
išleisti

kas pažadėta
pirma turi išsipildyti

ypač jei pažadėta žemė 

apie tai devyniolikiniams pareigūnams
oro uoste geriau nepasakoti

tylėjome 
dilbčiodami pro didelius langus

kažkam yra pažadėtas
dangus