ne maironis

Vaizdais, kuriuos regiu
Kvapais, kuriuos užuodžiu
Ir frazėmis, kurias tariu
Tave, gimtine, aš kuriu.

Statau Vilnių laiptinėj.
Turėklais jos teka Neris
Gedimino žemoka pilis
Ant palangės ten, prie šešto buto.

Paišau keisčiausius peizažus
Ant pilkų savo kambario sienų
Ir kuo daugiau paišau, tuo apvalesnis mano kambarys.
Kaip krekždžių lizdas.

Kai savo sienų neužtenka
Kreipiuosi į kaimyną.
Palieku jo  svetainėj
Savotišką lobyną-

Kūrybinį turbūt.

Rašau keistus žodžius po kūriniais
Vaikai man sako, kad burtažodžius
Valau nevalyvas dėmes švariausiais skalbiniais

Vėliau sukabinu juos balkone ant virvės
(Ant tos pačios, kuria nutiestas Vilniaus geležinkelis)
Ir neplanuotai – vėliavos spalvom.

Ir kas man pasakytų, kad aš ne patriotė?