Viskas šianakt krenta
Į tiesos šešėlį
Nešama ant rankų
Saulė susigėrė
Į minčių tapytą
Vakaro miražą
O galbūt į rytą
Be kurio taip maža
Prošvaiščių padangėj
Debesų skaistumo
Akys juda vangiai
Be kurių nebūna
Nei minutės gūsio
Debesims nupūsti
Valandas sugrūsiu
Į savaičių spūstį
Lietumi tai ķrito
Lyg tiesos šešėlis
O ant lūpų liko
Saulės truputėlis