*****

Kai gyvenimo ratas per dangų
Skuba lėkti į tavo rytojų
Prisiminęs naktis pagalvoju
Apie savo mėnulį per vangų
Kai akimirkom frazės palieka
Savo pėdsaką randais ant aido
Nesuprantama lieka kaip leidau
Viską šiandienai versti į nieką
Ir jei vis dėlto tarkim netyčia
Pastatytum mane į rytojų
Nesuprastum vis tiek ką galvoju
Ir ko noriu atėjęs į šičia