Drovus prisipažinimas

-Nusirenk paliepė jis man.
Tačiau aš tai ignaravau.
Jis dar kartą liepė nusirenkt.
-Ne suspiegiau.
-Kodėl ne? pasiteiravo jis.
-Tai žemina.
Jis nusijuokė. Ir paklausė
-Ar žinai, kodėl noriu, kad tu nusirenktum?
-Ne. Kodėl?
-Nes aš dievinu tave su rūbais ir noriu žinot ar mano nuomonė nepasikeis.
-O kas jei pasikeis?
-Neliesiu tavęs
-Kaip suprast, kad neliesi?
-Ir nebučiuosiu.
-Tai nori pasakyt, kad aš tau taip patinku?
Tyla.
Drovumas.
-Taip.
Vos girdimai pasakė.
Tai pats droviausias prisipažinimas.
Apsidairiau ir nusirenkiau palaidine.
Jis išsižiojo (nesitikėjo) ir nusišypsojo.
-Taip tik dar labiau patinki.
-Kas toliau?