Pavasario erezija

Pamėlęs lietvamzdis atryja sniegą
Šaltais lašais,
Tarytum Kronas savo mitinius vaikus,
Sau mirtį pasiskirdamas.

Šnopuoja -
Šonas pervertas
Pavasario maudynių baime,
Perkūno pasilėbavimu,
Nepaslėptu gniūžte šiaudų,
Susineštų lakštingalų lopšinėms.

Vinims iš ilgesio nutrūksta galvos,
Ir geležiniai protai neatlaiko
Nesuteptos alyva giljotinos -
Minios,
Atžėlusios žalių
Akių mirksniu.