... ir noris taip, kad amžinai,
nebereikėtų atgailauti,
žinoti tai, ko nežinai,
nedirbant viską tuoj pat gauti,
puikuotis demesio centre,
nebūt išgręžtam centrifugoj,
lengvai dreifuot saldžiam mele,
niekur ir niekad neužuosti šūdo,
paskęst savigailos migloj,
ir laukti, kol mylintieji,
atleis, paguos, gailės maldoj,
kol ant jų meilės jodinėji...
ir dar...
dar norisi turėti kitą norą,
bejėgiškumui nugalėti,
surasti kokį kelią dorą,
įveikti jį, -pradėt norėti...
pradėti laukti...
Būtent tada...
.... ir noris taip, kad amžinai,
nebereikėtų atgailauti,
žinoti tai, ko nežinai,
nedirbant viską tuoj pat gauti...
Aštuoniolikto amžiaus didaktinė poezija plius romantizmas ir šiuolaikinis lipimas į šūdus, kad labiau savęs apsismirdėjusio gailėtis, arba kaip Algmar sakytų - lyriškas postnihilcinas, bet vilties yra. (už mane parašė vynas raudonasai).