Pasiilgstu rytojaus, kai šalia aimana varva mano laukimo
Kai iliuzijos tuščios nutyla ir lieka tik vėjas
Besityčiojantis iš mano praeities
Kuri manimi pavirto
Pasiilgstu rytojaus, ilgiuosi trapaus pagijimo
Kai pavasariu virsta visos mano dienos, vaikystė nebijo ištrūkti
Kai mintys be pienių apgirtę
Nuospaudos tvirtos išblaivina protą,
Įkaitina širdį sugrįžus jaunystė
Ir vėl su savimi kalbuosi kas naktį, kas aš?
Kodėl atėjau, ką paliksiu?
Ramybė galvoj – mano turtas
Svaigulys – mano lobis
O juokas – perliniai karoliai, prikalti prie krūtinės
Lyg išgelbėjimas
Pasiilgau rytojaus
Pavargau nuo vakar dienos
Gyvenu čia ir dabar
O kaip tai sunku, bet mokausi
Išmoksiu