***

Iš nekaltumo gimė nuodėmė
ir melas. Jie pildė vienas kitą
savimi. Tai ši keista dermė
pasauliui kūrė dangiškąjį mitą.

Išpiešia mėnuo žemei savo veidą
ir klupdama bangom į krantą
veržias upė. Žiūrėk - žuvis paleido,
ir vandenys žali jų neberanda.

Jie tyliai verkia. Meldžia rojaus.
Nuogi išeina pasitikt kitos nakties
žvaigždžių. Taip Dievui sugalvojus
atrado Žmogų ženklas nuodėmės.