Graužtukas

Kojos klimpsta
Kopoje smėlio
Melsvai sidabrinėje
Tokioje svaiginančioje
Nuskintų varpelių laukuose

Tyro oro
Įkvėpiu pilna krūtine
Krentu debesyje nuodų
Išeinu
Vėl grįžtu
Ir nesuprantu
Kaip begalinėje laimėje
Numirti galiu
Ir vėl atsidūrusi
Liūdesio šalyje
Pianino garsų
Perpildytame stiklainyje

Skrendu į šviesą
Vilties nešama
Ir vėl iš dangaus
Pabyra
Pilnus delnus pribyra
Liūdinčių sielų
Balškanų vėlių
Virstu
Viena iš jų
Dykumoj skrendu
Lašeliu krentu
Ant saulės išgairinto smėlio
Išnykstu
Dar vieną kartą

Savo pačios laidotuvėse nubundu
Lelijų baltais žiedais išdabinta
Eglišakiais atskirta
Išskirta
Nuo tų
Kurie sakosi esantys gyvi

Giesmės
Raudos
Palaidojo
Mažu kirminėliu užklojo
Ir palinkėjo
Skristi su vėju
Tik kaip gi pakilti
Dūlant po žeme

Miriau ir apsigyvenau
Raudoname obuolyje
Pamaitinau tave
Tapusi  graužtuku
Daigu iš tos pačios
Kapo žemės išlindau
Nors obelimi
Taip niekada ir netapau