Mirusiųjų daugėja,
o gimę neprisistato.
Alėja toliau svetimėja.
Toliau ir labiau nuo to meto,
kai aš čia buvau įrėžtas
į suolus ir vitrinas.
Dabar eksterjeras per griežtas.
Gal būt, kad nėra ten manęs -
ištįsusio ilgaplaukio,
kuris nesubręs niekada.
Laikai, kai buvo tiek daug jo,
vadinami,, kažkada“.
Plaukai praretėjo. Laikas
kasdien vis greityn. Ir tolyn
vandens ratilai ir tai, kas
įkrito drumstan vandenin...