Triukas

O aš Tave nustebinti norėjau...
Tą dieną, kai žaidei kieme,
Aš priėjau, bet Tu manęs nepastebėjai,
Lyg adatos nepamestos ieškodama sniege.

Sumišęs neskubėjau atitokti,
Kol kiemsargis užkliudė lopetos kampu
Tą neapdairią snaigę, kuri mėgino šokti,
Nes kristi iš dangaus tikriausiai pasidarė nuobodu.

Tavęs nebuvo jau, kai temo.
Ir dar nebuvo, kai tekėjo Saulė su Upe.
Kai skurdo pakirstas pavasaris vėlavo,
Kai Liepa bėgo stiklo karoliukais nešina.

Aš sugrįžau atgal – man niekas nerūpėjo
Išskyrus adatą, suspindusią lede.
Nes aš Tave nustebinti norėjau,
Bet baigėsi gyvenimas ir palikau Tave.