Vėl matau debesis, o už jų saulę ir visatą
Nesibaigiančius spietynus
Vėl liečiu vėją ir girdžiu tavo maldas
Ir mūsų širdžių akmenynus
Praryti tenka jūrą, o su ja saulėlydžio tapytus
Nesbaigiančius peizažus
Suvirškint aistras tyloje, su jomis naujam išaušus rytui
Nakties minčių vitražus
Noriu kalbėti
Noriu kalbėti su tavimi
Noriu girdėti
Ne vien ausimis
Noriu matyti
Noriu matyt ne vien akimis
Sudegt lavoje su tavim
Ne vien paukščio skrydyje skrist