Paprasta istorija 2

2003 06 03
Viskas tęsiasi toliau. Šiandien džiovinausi plaukus fenu ir staiga suskambo durų skambutis. Negalvojau, nenumačiau, buvau apsirengusi tik chalatu, nė kiek nepasidažiusi, tačiau kaip kvailė, net nepažiūrėjau kas prie durų ir jas atidariau. O ten stovėjo jis, toks jaunas ir gražus, rankoje laikė puokštę gėlių, susimastęs žvelgė į mane, o aš nebežinojau ką daryti, nes buvo gėda dėl apsirengimo ir to, kad aš esu senesnė už jį, jis man ne pora ir tas protrūkis, tas geidulys, kuris vakar buvo užplūdęs mudu tik melas, tik bjaurus įvykis, nes jis juk neseniai buvo jaunas berniukas, dar žaidė su mašinytėmis. O dabar? O vakar?
Įleidau jį pro duris, abu jautėmės keistai, tai labai matėsi, nes jis tylėjo - tik padavė man gėles ir atsisėdo ant sofos nepasiklausęs ar galima. Jis tik spoksojo į mane, matyt pritrenktas mano apvytusių skruostų ir palaikio chalato, kuris...
Bet ne, mano mintys buvo nutrauktos, nes Mantas paėmė mane už rankos ir patraukė į save, ant savęs. Aš susvyravusi įkritau jį jo glėbį, mano plaukai, drėgni, lietė jam veidą keistomis susivijusiomis sruogomis, o jis ėmė mane godžiai bučiuoti. Bučiavo veidą, bučiavo kaklą, išlaisvino iš po chalato mano krūtis ir ilgai žaidė jomis, lyg kokiais egzotiškais vaisiais. Šyptelėjęs krimstelėjo spenelį, parvertė man ir užgulė savo jaunatvišku kūnu. Viskas neištariant nei vieno žodžio, kaip ir tuomet picerijoje, kai sėdėjome spoksodami vienas į kitą, tarsi negalėdami patikėti, kas nutiko.
Jis nurengė mane ir ... Visa tai vėl įvyko.
Nebegaliu savęs atpažinti. Aš riaumojau kai tigrė, nagais įsikirtusi jam į kaklą rangiausi po juo lyg gyvatė, kuri neriasi iš odos, bučiavau visą jo kūną. Tai buvo kažkokia keista magija, trauka, kuri mus buvo užkrėtusi ir niekaip nenorėjo praeiti.
Po to mes gėrėme arbatą. Tyloje. Aš nieko nesakiau, jis irgi tylėjo. Išgėręs pasiėmė raktus ir pabučiavęs į skruostą išėjo.
Nežinau kaip jaučiuosi.

2003 06 06
Šiandien savaitgalis ir aš nusprendžiau praleisti jį su draugėmis. Visos jos suplanavo pabėgti nuo savo vyrų (na va, ištekėk ir iš karto susiduri su problemomis). Dieną pietūs pas mane, nes juk pas mane laisvas plotas, o vakare visos eisime į klubą. Ne šiaip kokį, o patį populiariausią Kaune, šiandien jo atidarymas ir man sakė, kad bus nuostabu. Nemanau, kad mums pagyvenusioms damoms tai bus nuostabu, tačiau mano visos draugės ten eis, eisiu ir aš, nes po šių įvykių man reikia kažko, kas nustumtų šalin mintis.
Visos susirinkusios klegėjo apie vaikus ir buitines problemas, o aš bandžiau iškrapštyti trupininį pyragą iš skardos, kai suskambo durų skambutis.
Visos pradėjo klegėti, kas gi tai kas gi tai, ko aš laukiu. Tačiau man širdis buvo nusmukusi kulnuose ir aš pribėgusi pažvelgiau pro akutę. Ten stovėjo Mantas.
-Čia mano studentas, - sušukau. Martyna pasakė kažką nešvankaus, o visos ponios pradėjo kvatoti. Aš atidariau akis ir nusišypsojau. Šypsena buvo nervinga. Jis nusijuokė akimis. Jis vienas taip moka padaryti, šypsotis akimis, nors veidas atrodo rimtas.
-Atėjau dėl užrašų, - pasakė tyliai, bandydamas įsiklausyti apie ką klykia bobų būrys už durų.
Aš išėjau į koridorių ir uždariau paskui save duris. Tada jis mane prisitraukė artyn ir pabučiavo. Taip karštai ir netikėtai, man šiurpulys nubėgo per visą kūną, ėmėme glėbesčiuotis, o jis man į ausį sušnibždėjo: „Kitą kartą“. Tada vėl palietė lūpomis kaklą įkvėpė mano kvapo ir nulipo laiptais.
Grįžau į klegantį butą, moterys laidė juokingas užuominas, tačiau jos tik erzino, nei viena nepatikėtų, kad perspjoviau jas visas ir ką tik meilinausi su savo dvidešimtmečiu meilužiu, kai jos pūkščia lovose su savo plinkančiais diedais.
Atslinko ir vakaras, visos buvome prisiputusios vyno ir pyrago, Marijona gulėjo ant sofos įsikandusi dantyse rašiklį ir pasitiesusi priešais moterims skirtą žurnalą. Ji testavo savo erotiškumą. Martyna nešvankiai komentavo jos atsakymus.
Pagaliau susiruošėme į klubą, aplink man jau viskas sukosi, tačiau maniau, jog klube prasiblaivysiu. Martyna įkišo man į dantis mėtinę cigaretę ir plyšdama juokais nubėgo laiptais į taksi, kuri jau mūsų laukė gerą penkiolika minučių, dispečerė skambinėjo, kad nusileistumėm, arba vairuotojas nelauks.
Apsirengiau nelabai iššaukiančia suknele, pasileidau plaukus. Veidrodyje mačiau atjaunėjusią save, spindinčiomis akimis ir rausvais skruostais.
Klubas, kaip ir galima buvo tikėtis, buvo sausakimšas, ten aišku vien jaunimas. Martyna buvo užsakiusi staliuką salės gilumoje. Šiaip ne taip prasiskverbusios per kūnų minią pasiekėme jį ir susėdome ratuku. Kokteiliai, dar kokteiliai ir man jau rimtai sukosi galva, mergos klykė ir jas kvietė šokti! Taip sunku patikėt, bet mūsų staliuko linksmumas traukė aplinkinius kaip magnetas, nors mes ir nebuvo jauniklės.
Bekvatojant mano akys susitiko su kitomis akimis. Jas pažinau ne iš karto, tačiau kai pažinau, supratau, kad tai Mantas. Jis šoko su jauna mergina. Ji vilkėjo raudoną suknelę ir koketiškai žvilgčiojo pro lėliškas blakstienas. Mačiau, jo Mantas sutriko, o man užvirė kraujas. Aš pavydėjau. Dar niekad gyvenime nebuvau taip pavydėjusi, norėjosi pakilti ir nubėgus trenkti nedorėliui per veidą, kad ir kaip kvaila tai bebūtų.
Tačiau to nedariau, o mūsų akys vis susitikdavo. Kai baigėsi daina, Mantas paleido savo merginą ir žvilgtelėjęs į akis nukeliavo tualeto linkui. Aš triukšmingai užkabinusi staliuką nubėgau paskui, nors moterys nustebusios nulydėjo mane žvilgsniais.
Jis laukė mane ten. Šypsojosi, buvo kiek apgirtęs kaip ir aš.
Jis juokėsi ir man pabučiavo ranką. Kalbėjo bet ką.  Tada paėmė mane už rankos ir išsivedė. Iš klubo. Į mašiną.
Taip, taip.
Taip.
Jis man nuplėšė kelnaites taip greit, kad nespėjau sureaguoti, kvėpavimu šildė man rankas ir parvertęs ant sėdynės...
Vėl, vėl ir vėl jaučiau jo smarkius judesius, po kurių man norėjosi klykti, tačiau aš tik kramčiau lūpas, jaučiau metalinį kraujo skonį.
Tuoj pat po to mobiliu išsikviečiau taksi. Jis man nulaižė kraują nuo lūpų ir pabučiavo.
Namo važiavome atšliję vienas nuo kito, vengėme vienas kito žvilgsnio, tačiau jis visą kelią nepaleido mano rankos.

2003 06 07
Rytas su juo.
Kitoks rytas.
Išjungtas telefonas ir laukinis seksas.
Taip.

(tęsinys bus)