Kodėl
jausmas
stiprus ir galingas
o kartu...
toks
beviltiškai silpnas?
Neišsenkantis,
gilus,
audringas
ir
vis tik,
bežodis...
Kodėl?!
Aš
nežinau,
kas mudviejų teisus:
ar tas,
kurs
siela
veržiasi pirmyn,
besąs tenai dulkelė vieniša…
Ar tas,
kuriam,
galbūt,
žmogaus širdin
prabilti
dosniai
pažadėta?!