karštakošė mintis apie tai kas
padarytų likimą perskaitomą
gėlė tarsi geltondryžė širšė
prisidengusi juodu nuodėguliu
amžina lyg tamsa abejon
be kurios ir vilties nepažintum
nesidžiaugtum šviesa toks įstatymas
šioj visatoj keistai ištaškytoj
kur nė vienas pradžios neregėjo
tik suvargę sugrįžta iš katorgų
po euforijų kampo ieškoti
kur gali pasislėpt nuo pagundų
veikti ginčytis ir konkuruoti
ir visų numylėtam poetui
tarti nesupratau aš ničnieko
o ir ką aš išvis betūnodamas
šimto vatų šviesoj rašinėju
nosies savo nekišęs iš buto
tris dienas ar daugiau užrakintas
su vorais ir vienatvės pelėsiu