Žvaigždė mano širdį

Auksine svajone - kur tu?
Slepiesi ten kur  namai - tolimoj žydrumoj,
štai ir atlėkei - pasaulis sužibo,
gėles apjuosei, tai pamatyti, taip norėjau,
pradėjai skambėti - užmiriau laukia,
ir virpančia širdimi, aš lemtį girdžiu.

Tu tarsi mįslė, sumirgėjai naktį,
žiūriu apstulbęs - prašau, ką nors pasakyk,
ir stebuklingą dainą jau girdžiu, iš toli,
pašok prašau - tik nepranyk;

ir štai jau skleidžiasi figūra rausva,

ir štai jau šokis stebuklingas, prieš akis,

ir štai jau tamsa  išsisklaido šalin,

juk reikia savo meilę - apžavėti viltim.
------------------------------------------------
Tu merkianti akį žvaigždė,
nakties dangaus skliaute,

gryno oro gurkšnis,
prieš rytą artėjančios dienos,

Tu vėsinantis upelis,
sunaikinantis troškulį ir karštį,

Tu baltumo šypsena,
kalnų balčiausiose kepurėse,

Tu gerumo spindulys,
teikianti, vien džiaugsmą...
-----------------------------------------------

Greitai temsta, todėl,
nežinoma - nebaugink,
palik toli, namų židinį,
ir išsisklaidyk nakties tylumoj,
mes pabėgsime su tavimi laukais,
po sidabriniu dangaus skliautu,
kur tik blyškus mėnulis,
siunčia atvaizdą, lyg atvaizdą vandenin.

Tu pradingai - saulėlydžio rausvume,
Tu išėjai, ant visai - tarsi nebuvai, čia žemėja,
vienas meldžiuosi - išpildydamas  pažadus,
tavo daina nutilo - jos jau nebėra,
dabar liūdesys, atėjo pas mane,
ir skausmai širdies, taip daužo mane,
atsirask mano drauge, nors sapne,
ir uždek,
ir sujunk mūsų širdis - vilties grandine ....