Ant stogo

Sėdėjau ant stogo
Kol debesys sklaidės
O mano  sparnai
Vis aukštyn kilti skleidės
Miškai tarsi pievos
Ežerai tarsi akys
Naktys lyg dienos
Dienos lyg naktys

Mačiau, kaip galingi
Ereliai suglaudę
Sparnus, o mintis
Paskandinę belangėj
Ir akys jų blausios
Nenori matyti
Tai, ko nepakeisI
Ko neištaisysi

Ant stogo sėdėjau
Lyg skersgatvy vėjo
Šluosčiau prakaitą tylai
Ir kartu mes tikėjom
Kad kuproti keliai
Nesutrukdo pareiti
Jie nuo stogo lyg šakos
Ant kurių voveraitės

Atleisk,
Kad manęs nėra šalia
Nors tylėjimo galia
Mano gomurį išdrasko
Atleisk
Kad pelėsiai tuštumos
Neprabils nykiuos namuos
Atleisk
Atleisk
Atleisk