Kantrybės neturiu
turėt kantrybės.
Substitutas jos drėgnos
lūpos ir glėbys.
Su ja sutariam dėl sielos:
bent gramą meilės
trokšta ji nuryt,
sugert prisilietimą
kito žmogaus,
kad ir svetimo, vienišo,
medinio.
Po trumpo sujungimo –
poskonis burnoj
lašeliu intymumo
suvilgyto žaidimo.
Žiedais ir vaikais
nesipuošim,
net jei Temidė
atsuktų mums veidą.
Žalia šviesa užtat
viena kitai būsim,
online taškeliu
drauguose, jeigu lemtis.
*
Kitądien mano širdis
bus arkliškai nuilsus
nuo skęstančių promilių,
ėdraus dūmo,
nuo žvėriškai sunkaus
vilties kūno.