Tolimo praeivio
Siluetas
Atminties kloduose
Pažįstamas
Sapne regėtas veidas
Minios voratinkliuos
Pražuvęs
Ir šiluma,
Buvusi
Tik tau skirta
Išsisklaidė
Su saule
Pabusdama
Sutemose maldauji
Dar akimirkos
Priglausti drebančias
Baltas
Rankas.
Priešais Naktį
Atsiklaupus
Ir vėl
Žnabždi
Tik tau suprantamas
Maldas.
Iš būties į nebūtį
Sielvartas bangomis
Sūpuojasi
Ir lyg įsčiose užgimus
Gyvastis
Tau taria:
Kur šviesu
Ten yra viltis
Bet amžiai paslaptis nusineša
Ir amžiams liks tau
Nežinia
Po gėdą dengiančiu
Apsiaustu
Kraujuoja
Atvira žaizda.