Pasiilgau aš žydinčių sodų
Balto beržo, laukų žalumos
Ir žilvičių, ir pievų rasotų,
Tavo rankų, akių šilumos
Kaip norėčiau nubėgti prie upės
Prisiskinti puokštę pievos gėlių,
Ant lazdyno šakos pasisupti
Tyliai tarti žodelį „myliu“
Ko taip greitai prabėgai, jaunyste?
Nesuspėjau tavim pasidžiaugt
Nesuspėjau pasaulio išvysti
Ir to mielo žodelio ištart...
O dabar, ... o dabar jau senatvė
Kaukši mano taku lazdele
Vis dažniau jau aplanko vienatvė
Su nykia ir skaudžia negalia.
Kazimiera Rugienienė
2013m. kovo 3d.
Gim. 1940. 04. 10