Blurred lines. Silpybėms.

Neieškok, nenurimk, nedaryk, nebėk, nepradėk, nepabaik, neišsilaisvink, net nebandyk, didžiausia auka, skaičiuok laiką, kaltink save, ieškok kaltų, prisirišk savo noru, prisimink visas baimes ir išaugink jas, leisk joms tave užvaldyti, gilinkis į praeitį, imk visa mėšlą iš ten ir dėk sau ant pusryčių stalo kiekvieną rytą, prisimink žmones, lūkesčius, patirtas ir nepatirtas emocijas, alkoholį, cigaretes, sėdėjimą po tiltais, visą iššvaistytą laiką, imk ir pasiduok, nusilenk subingalviams ir prašyk jų malonės su gėle dantyse, bučiuok kalėjimų sienas ir ieškok kur daugiau praleist laiko, pykis su visais, ryk riebalus ir pyk ant savęs, kad nesi veganė, žiūrek tuos pačius puslapius dar 1000 kartų kaip minimum ir paskui galvok, kas juose negerai, kaupk visus daiktus ir susikišk i subinę; apsiverk ir pasiskųsk bobutei iš bažnycios, o gal važiuojančios troleibusu, kuriame visi, pavirtę dideliais vabzdžiais, tau tenori įkasti. Įkask sau i koją ir ranką, užsimarinuok stiklainy, susipjaustyk gabalais ir klausyk šlyksčiausių dainų, pasibarstyk pipirais ir persižegnok, o tada išgerk butelį vyno ir ryte atsimerk su didele dirbtine šypsena ir eik taškyt visko dėl nežinia ko ir dar būtinai save tuo apkaltink ir paskui eik pamedituok arba paskambink personai, kuri tave užpisa juodai arba eik papasakok tą patį, ką pasakojai jau milijoną kartų kam nors dar kartelį, kad paieškot preteksto drabstyt save purvais, nes juk tau kitaip negalima ar ne??