Naktyse aš tau

Tavo šypsena gęsta lange, nebelaukei,
Tavo juokas tirpsta sniege, nesulaukei...
Tavo žvilgsnis glosto dabar, atiduosi,
Tavo lūpos kartoja „Man dar“ ir tu duosi

man, nebe man, jam, kitiems, svetimiems,
Dėl savęs ir kitam, jiems, ne tiems, ne saviems.
Man reikia, nereikia, aš geidžiu ir meluoju,
Tau reikėjo, dar reikia saldžiu ir geruoju

sniego, snaigių su cukrum, medus, geidulys,
Pirštai, degančios akys, kartus svaigulys.
„Kuo tu vardu? „ „Aš - tau, aš - ne jis, aš gilesnis... „
Klausimai kinta, atsakymai - ne: jis tylesnis

už ugnį ar vandenį, per karšta ar šalta,
Per lavą, per ledą, per karštą ar baltą,
Žvilgsniais į plieną, aiži, skaldau betoną,
Aš save dalinu, tave valgau - kaip duona

mano šypsena lieka, prašau: „Nesuvoki. „,
Mano juokas veide, rašau: „Nesijuoki... „
Mano žvilgsnis dar šiltas, akyse - juodulys,
Mano lūpos sučiauptos, naktyse aš tau - jis.

© 2005. 09. 14 22: 15-15 10: 56 Jaunius Čiulada