trys tekstai

ATSISVEIKINIMAS SU KOJOMIS

mano kojos
maniškės
niekieno kito
tokios savos o
nebepaeina
neklauso

kam jūs tarnaujat
kas jūs ponas,
kojelės kojužės?

- panele, esame savos
esame ponios
provanco soduos
susikibę keliais
einančios
parinkti žolelių
niekad nemėgom
jūs atšiaurios virtuvės

- bet
palikit bent pėdas
bent pėdas palikit!
dar niekad nėjau
okeano pakarante
nemindžiau vynuogių
brandžiam vynui
alksnio statinėj

neįsimyniau dar

tik ganyklose
uodžiau nešvarą
nepakirptuose
panagėse

- pėdos nešvarios
paliksim o
pačios...

sudiev,
mano mielosios

- sudiev, mis,
- sudiev, panele,

sudiev


PĖDŲ MALDELĖS

mano pėdos - rožančius
kiek pirštų tiek sveikų Marijų

vieną apglėbiu -
malonės pilnoji

pėda riečias tik
nežinau
kurion pusėn

ar tu šypsais
ar vaipaisi

dešinioji vienaip
kairioji gal vėl kitaip

gal pavydi kojoms
gal laisvės trokšra

galiausiai ima trypčiot ritman
ir stebiuosi
tokia archajiška jųj malda

-bet mes ritman
širdies būgnan
- mes visur paskuj
tavo plakimą
vergaujam

atleisk mums
ir gelbėk nuo
mėlynių pašinų
kraujo sutekėjimo
pūslių
ir laužo žarijų
amen


DEŠINĖS KOJOS SUGRĮŽIMAS

- aš negaliu be tavęs,
mano meile,

nerimastingai virpu
vis užkabindama kairiąją

gal jai ir lemta žygiai
o man nei per okeaną
nei nuo jūros lig jūros
bijau skristi

aš geriau prie tavęs
kaip šunėlis
prasikaltęs
šlapia nosele
virpėdamas