Sakyk, pūkeli, baltas
Kur taip ilgai buvai?
Ir kaip pasaulis margas
Atrodo iš aukštai
Aš keliavau padangėm
Aš keliavau žemai
Plaukiau upe srauniausia
Ir pavėjui skridau
Mačiau kiek daug pasauly
Žiaurumo ir kančių
Kaip eglės žalios krito
Nuo pjūklo ašmenų
Skridau virš upės kranto
Link vyturio giesmės
Pro ąžuolus tvirčiausius
Linkėdamas sėkmės
Mačiau liepsnas didžiausias
Liežuviais raudonais
Jos bėgo pievom, kloniais
Lyg alkani vilkai
Staiga mane pačiupo
Kregždutė snapeliu
Ir nunešė į lizdą
Kur gera ir saugu
Tenai patyriau laimę
Lyg sielos gilumos
Lizde trys mažos širdys
Vis glaudės prie manęs
Tada pakilo vėjas
Ir nubloškė mane
Į vietą kur kadaise
Aš palikau tave
Dabar gulėsiu tyliai
Po beržo žievele
Ir lauksiu savo kregždžių
Gal jos praskris kada