Neįtartum

Pažiūrėtum – neįtartum,
kad kreiva, nelyginė, prakiurus esu.
Juokas, raukšlelės prie akių,
elegancija ir rafinuotumu tau dvelktų
virš manęs pakibęs debesis
iš mano geismus sugėrusių kristalų,
iš svetimų ašarų išdžiuvusių lašų.

Priminčiau tau Mačernio karalių,
priminčiau taip ryškiai, kad apaktum.
Kiek nusiplūkusios rankos, neįtartum,
nešt akių maišus... Kaskart dūstu,
pasiekdama penktą aukštą.
Pirmam gyvent man neįdomu,
o lifte pas mus per ankšta.