Tėvo nežudžiau

Prakalbus apie kalėjimą
ką tu žmogau žinai apie šią erdvę
išskyrus tai jog šiurpą keliantis miražas
paliečia kiekieną išgirdusį
žodį įkalinimas


Visiškai nusmurgus gyvastis
į valgyklą veda nes nesiorentuoja aplinkoje
ant tiek užspaustas savyje
jog iš baimės tuštinas į kelnes
kiekvienas krebžtelėjimas reiškia pavojų
o kadangi naikina save ne vienas
smarvės nė vienas negali pakęsti
tempia prie kriauklės
pila ledinį vandenį
o tas net žodžio negali ištarti
žiobčioja ir plaunas kojas
kibiras po kibiro
aplink kvatoja
tyčiojas ir pila vandenį
žiema ar ruduo
ta pati melodija
bu bu bu
kartoja
o kai prašviesėja
savaitei užsiveda slampinėdamas
po kiemą
ką aš padariau
ką aš padariau
....
įtikinęs save kaltu
egzisuoja.