Gyvenimas

Tavo žodžiai kaip šukės
Man subado pirštus,
Kraujas byra į sriuba
Gaminu tau pietus.

Virš galvos kiauras stogas,
Mane merkia lietus,
O tu sėdi palėpėj,
Džiovini kaliošus.

Šaltis smelkias pro langus
Užrakinsiu duris
Pakabink naują spyną
Ir raktus sukramtyk...

Mudu stovim prie lovos
Aptaisytos baltai
Tu jau sotus
Kaliošai baigia džiūti seniai...

Akyse tuščias laukas
Dirvonuoja rugiai
Viskas baigta, mielasis...
Ryt pakyla gandrai....

Duok raktus!
Prarijai?!