Slenkstis

Kam klausau tų prikimusių Tavo žaizdų,
Juk visai jų nenoriu girdėti.
Tuoj ateis ta klastinga aptemus diena,
Kai išdaužiusi langą tiesa ims kalbėti.
Veršis geliantys žodžiai upeliais skriaudų,
Vis mojuosi melu ir į aukštį lydėsi,
Nepažįstamus meilei nuodingus tekstus
Ir su pašaipa versi dėl šito gedėti.
Pirmą kartą ilgam mano smuikas nutils,
Klonių akys raudonai pradėję žydėti,
Niekada neišdylančiai pievas graudins,
Apie buvusią pasaką.,, Meile tikėti“