Prisipažįstu

aš jau buvau pasiruošusi mainytis
užakusiom akim angelų
į savąsias
aklom iš naujo matyti verčiau
o atmerktom
pasimirti galės ir jie patys

iš pykčio pagaliau susimokiau
prieš pasakas slegiančias
– tikras –
ir gaivalus tarpuvarčių iškeikiau
– tai jūsų –
negailėdama savęs

geriau jau kryžium gyva gulsiuos
užmiršti mėlynas sunkias sunkias
bet angelai prisakė kęsti
akis
prasmegusias gilyn tavęs

aš vis tiek ieškosiu
      – grožio –
ne kūno ne naudos
ne dienų
laimingiems parsidavusių
matysiu užmerktom pati kaip nors
pagalbos
neprašysiu

gal sapnuos